Pomidorai
Šiltnamio šiluma, lapų kvapas ir pirmasis raudonuojantis vaisius. Vasaros skonis, kurio parduotuvėje nerasi.
M0NPQ · ARČIAU ŽEMĖS
Sodas ir lysvės
Čia laikas matuojamas ne valandomis, o tuo, kiek paaugo daigas.
Tarp technologijų, radijo bangų ir kasdienių darbų yra vieta, kur norisi tiesiog pabūti. Rankomis paliesti žemę, įkvėpti šiltnamio kvapo ir stebėti, kaip tyliai auga gyvenimas.
Užsuk į mano žalią kampelį ↓VIETA SUSTOTI
Kai rankos žemėje, mintys nurimsta.
Sodas man — ne vien lysvės ir būsimas derlius. Tai rytas, kai ant lapų dar laikosi rasa, pravertos šiltnamio durys ir tie maži pasikeitimai, kuriuos pastebi tik sugrįždamas kasdien. Vakar dar buvo pumpuras, šiandien jau žiedas.
Čia mokausi neskubėti. Ne viską galima pagreitinti ar sutvarkyti vienu mygtuko paspaudimu. Kartais užtenka palaistyti, pasirūpinti ir palaukti. O paskui nuskinti savo užaugintą pomidorą — šiltą nuo saulės.
MAŽI KASDIENIAI DŽIAUGSMAI
Nuo daigo iki derliaus
Agurkai
Besivejantys ūseliai, geltoni žiedai ir traškus atlygis už kasdienį rūpestį. Kartais užtenka vienos šiltos dienos, kad nustebintų.
Lysvės ir maži bandymai
Sėja, persodinimas, naujos idėjos ir atradimai. Ne viskas pavyksta iš pirmo karto — bet kiekvienas sezonas ko nors išmoko.
Gėlės ir spalvos
Žiedai prie takelio, spalvos prie namelio ir mažos priežastys trumpam sustoti. Sode auga ne vien derlius.
Gražiausias derlius — ne tik tai, ką parsineši krepšyje, bet ir ramybė, su kuria grįžti namo.
VISKAM SAVAS LAIKAS
Sodo metų ratas
Pavasaris
Sėklos, daigai ir planai. Kiekviename mažame vazonėlyje — naujos vasaros pažadas.
Vasara
Laistymas, žiedai ir derlius. Vakare dar norisi apeiti lysves — tiesiog pažiūrėti.
Ruduo
Paskutinis derlius, tvarkymasis ir padėka žemei. Tai, kas pavyko, jau tampa kitų metų mintimis.
Žiema
Sodas ilsisi. O mintys jau dėlioja naujas lysves, nors už lango dar toli iki pavasario.
Iki kito žiedo. Iki kito sugrįžimo.
PIRMOJO SEZONO UŽRAŠAI
2026-ieji — sugrįžimas prie žemės
Po daugiau nei trisdešimties metų pertraukos vėl prisiliečiau prie žemės. Šis pirmasis sezonas buvo kupinas darbo, mokymosi ir mažų atradimų. Iš ankstesnių šeimininkų paveldėjome nualintą dirvą, nemažai šiukšlių ir piktžolių. Po truputį tvarkėmės, žemę gerinome savo auginamų sliekų biohumusu ir pirktu substratu.
Sausa vasara pareikalavo daug laistymo ir kantrybės, tačiau derlius mūsų akimis buvo tikrai geras. Agurkai puikiai derėjo ir šiltnamyje, ir lauke, netrūko pomidorų, morkų, burokėlių bei pupelių. O pomidorai spalio 15-ąją dar tebedžiugino vaisiais.
Džiaugsmo suteikė ir jaunas sodas. Iš dvidešimties pernai pasodintų juodųjų serbentų prigijo devyniolika — kiekvienas jau padovanojo po porą saujų uogų. Vėlyvą rudenį sodinti vaismedžiai taip pat nustebino: trešnė užaugino apie pusę kilogramo didelių, skanių trešnių, o gausiai žydėjusi kriaušė — šešias kriaušes. Vieną jų pirmieji paragavo paukščiai. Obelis, per vasarą pražydusi net du kartus, subrandino vieną obuolį. Matyt, po persodinimo dar bandė susigaudyti metų laikuose.
Vienintelis šilauogių krūmas uogų negailėjo, tačiau dviejų agrastų derlių paukščiai susirinko dar žalią. Kitam sezonui liko ir pamokų, ir naujų sumanymų.
Tai buvo pirmieji sugrįžimo metai. Dar ne viskas sutvarkyta, ne viskas pavyko, bet žemė jau atsakė į mūsų rūpestį. O kartu su derliumi sugrįžo seniai primirštas džiaugsmas — užauginti kažką savo rankomis.
Pirmas sezonas. Daug darbo. Dar daugiau džiaugsmo.
VASAROS PRISIMINIMAI · 2026
Sodas 2026 vasarą
Taip atrodė mano sodas 2026 metų vasarą — žalios lysvės, augantis derlius ir mažos kasdienės ramybės akimirkos.